Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad sėkmingai į Klaipėdą ketvirtadienį atplukdyto didžiausio Lietuvoje ir Baltijos šalyse autotransofrmatoriaus pajungimas reiškia didesnę šalies energetinę nepriklausomybę dar iki elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa 2025 m.
„Ilgai laukėme šios dienos tiesiogine ir perkeltine prasme. Tai yra pagrindinis sinchronizacijos įrenginys. Iki šiol kalbos apie sinchronizaciją tebuvo kalbomis, o jis paverčia visas mūsų kalbas realybe. (...) Šis transformatorius skirtingus elektros sistemų parametrus suvienodina ir mūsų sistemos (Lietuvos ir Europos tinklo – ELTA) gali sinchroniškai susijungti“, – pasitinkant galingiausią Lietuvoje ir Baltijos šalyse autotransformatorių Klaipėdos konteinerių terminale teigė ministras.
Anot D. Kreivio, sinchroninis veikimas tarp Lietuvos ir Europos tinklų turėtų būti išbandytas dar šį rudenį.
„Būtent šitas įrenginys ir žymi viso sinchronizacijos proceso pradžią ir tikiuosi, kad kitas mūsų susitikimas įvyks rudenį, kai jau būsime išbandę visą sinchroninį veikimą tarp Lietuvos ir Europos kontinentinių tinklų“, – teigė jis.
Šio krovinio svoris – 164 tonos.
„Kiekvienas atskirai kranas šito krovinio iškelti negalėtų, nes jų keliamoji galia yra mažesnė nei krovinio svoris, todėl buvo priimtas sprendimas naudoti du kranus ir sinchroniškai kartu abiejų pagalba iškrauti šitą krovinį“, – apie operaciją pasakojo „Klaipėdos konteinerių terminalo“ generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Barža krovinys plauks iki Kauno, nuspręsta plaukti tik šviesiu paros metu.
„Tai yra apie 275 km kelio ir suprantam, kad sausumos keliais tai būtų labai sudėtinga ir kelią apkraunanti kelionė, tačiau, kaip matome, vandens keliui tai yra lygiai toks pat krovinys kaip ir būtų bet kuris lengvasis krovinys“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Ministras D. Kreivys taip pat pažymėjo, kad gaminant ir gabenant autotransformatorių neišvengta trukdžių.
„Pirmiausia noriu padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo, kad ta įranga atvažiuotų, nes nuotykių buvo visokių. Ypač „Litgrid“ žmonėms, kurie nakvojo Turkijos gamyklose stengdamiesi, kad pandemijos metu šie įrenginiai būtų pagaminti. Nes vėlavimai ir kiti dalykai buvo ne paskutiniai šioje situacijoje“, – akcentavo jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad sėkmingas autotransformatoriaus pajungimas prie elektros tinklų reikštų didesnę šalies nepriklausomybę dar iki visiškos sinchronizacijos su Europos tinklais.
„Tikiuosi, kad sėkmingai juos sumontuosime ir rudenį pavyks bandymai, o po bandymų turėsime garantiją, kad mūsų sistema yra saugi. Nes įvykus bet kokiai situacijai dar iki sinchronizacijos, galėsime prisijungti prie Europos kontinentinių tinklų ir veikti avariniu režimu“, – tikino jis.
Savo ruožtu „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis pažymėjo, kad jungčiai su „LitPol Link“ į Klaipėdos uostą bus atgabenti dar du autotransformatoriai.
„Kalbant apie sinchronizacijos projektus, didieji iš jų yra vartai į Vakarus, kaip juos vadiname, „LitPol Link“, – šiai linijai ir skirtas šis transformatorius. Bus atgabenti dar du transformatoriai, taip pat perkrauti čia ir išgabenti į Alytų. Nuo to laiko mes jau turėsime tą jungtį, kuri ir bus mūsų susijungimo su Vakarais atrama. Jungtis nebus naudojama prekybai, ji bus naudojama techniniam srautui, dažnio palaikymui, kad galėtume dirbti Europoje, o ir ne Rusijoje“, – teigė jis.
R. Masiulis taip pat akcentavo, kad jungtis su „LinPol Link“ yra esminė siekiant sinchronizacijos su kontinentine Europa.
„Kaip žinoma, pirmoji „LinPol Link“ jungties gija jau buvo pastatyta pakankamai seniai, dabar ji stiprinama, kad galėtume susijungti su kontinentine Europa. Tai yra esminė jungtis, kuri užtikrins mūsų valstybės sinchronizaciją su Vakarų Europa“, – akcentavo jis.
Klaipėdos konteinerių terminale ketvirtadienį bus pasitinkamas galingiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse autotransformatorius.
Kaip praneša Energetikos ministerija, autotransformatorius yra vienas iš kertinių sinchronizacijos su žemynine Europa elementų, padėsiantis išplėsti jungties su Lenkija „LitPol Link“ pajėgumus.
